Atsiliepimai

Atlikus kelis regresinius seansus, buvau pakviesta dirbti individualiai su mentore Salomėja.
Džiaugiuosi, kad pamažu judėjau į priekį, neatsisakiau pokalbių, atlikau įvairias linksmas technikas, nors buvo ir keistų technikų, protu nepaaiškinamų.
Ir tik po metų darbo pajutau, kad „praregėjau“. Supratau, kad visą tą laiką skendėjau visiškoje tamsoje, kad patologiniai santykiai su tėvais, vyru ir vaikais man atrodė NORMA.
Šiuo metu jaučiuosi kaip atakęs katinėlis. Pradedu matyti ir analizuoti situacijas (supratau, kad gyvenimas susideda iš dienų, o kiekviena diena atneša situacijas), o mes, kaip vaikai, nežinome, kaip elgtis konkrečioje situacijoje.
Kaip gera dabar tas situacijas aptarti su mentore – ji logiškai aiškina, kaip kas turi elgtis, kur kieno ribos, kas už ką atsakingas. Aš negaliu patikėti, kad aš 100 proc. girdžiu ir priimu kiekvieną mentorės žodį.
Nežinau, ar teisingai įvardinsiu, bet tų technikų pagalba prasiplėtė mano sąmonė, kažkas gero įvyko su pasąmone. Toks jausmas, kad smegenyse „klapčiukai“ atsidarė, iškilo „antenos“, kurios geba priimti visai ką kitą, nei buvo įpratusios priimti, pastebėti ar matyti.
Atrodo, taip viskas logiška, kai mentorė klausinėja ir mane pačią priveda prie teisingo požiūrio į situaciją. Svarbiausia, kad ji veda mane link to, kad mano pasąmonė ir sąmonė gebėtų matyti, kurti ekologišką santykį su bet kuo, kad aš tapčiau savarankiška, pakankama sau.
Kaip aš anksčiau nesupratau? Ir neįmanoma suprasti – iš užburto pasąmonės rato be mokytojo ar vedlio neišeisi niekaip. Kažkas turi vesti, palaikyti, „nušluostyti ašaras“, atsakyti į šimtus mano klausimų, išlaukti, kada aš „užaugsiu“. O kai „užaugsiu“, vadinasi, pradėsiu girdėti, ir tuomet būsiu pasiruošusi daryti žingsnius.
Kaip gera pačiai pamažu suprasti, kur reikia eiti, kur yra tas ekologiškas kelias į LAIMĘ.
O juk kiekvienas ieškome tokio gydytojo, kuris duotų tabletę nuo visų skausmų, arba tokio žmogaus, kuris atliktų seansus už mus, ir išvis imtų ir padarytų mane laimingą, o mums nereiktų ne piršto pajudinti.
Nuostabu, kad savo gyvenime sutikau Salomėją.
Džiaugiuosi, kad po šių transformacijų „valosi“ ir fizinis kūnas – tiesiog pats „prašo“ sveiko maisto. Pamažu ir natūraliai keičiasi valgymo įpročiai, aišku, pasitaiko ir toliau emocinio valgymo momentų. Niekada nevarginau savęs dietomis, nes mano tikslas būdavo ne lieknas kūnas, o sveikas kūnas.
Ir kažkodėl kartodavau visiems, kad aš turiu norėti sveiko maisto, man sunku drausti ir save riboti… bet turbūt pirmiau reikia „galvą“ susitvarkyti. Taip ir atsitiko! Psichosomatika ir transformacijos veikia.
Ir štai dabar aš raškau savo „derlių“ – terapinių pokalbių vienerių metų įdirbį. Ir tai tik pradžia mano sąmoningo gyvenimo!
Negaliu patikėti, kad būdama ekologiška ir sąmoninga, jausdama pagarbą kiekvienai gyvybės formai, aš gyvenu taip, kaip noriu. Mano norai pildosi, aš pritraukiu man reikalingus žmones ir įvykius!
Pasaulis man nebėra nesaugus, pasaulis yra toks, koks yra – jis nepasikeitė, pasikeičiau Aš. Ir mano mikroaplinka nušvito. Man gera tiesiog BŪTI.
Aš esu kaip tas akmenukas, kuris, įmestas į vandenį, skleidžia aplink save ratilus: dirbu juk aš viena (investuoju pinigus ir laiką terapiniams pokalbiams), o keičiasi visa aplinka – keičiasi vyras, vaikai.
Dabar darausi tiesiog nepakanti senajam modeliui, senajai tvarkai, senam mąstymui. „Atnaujinta pasąmone“ man pameta, kelia naujas mintis, pvz.: prabundu ryte, sąmonė aiškiai sako, ką turiu daryti, kyla tas tikras jausmas, žinojimas, ko noriu: kaip dirbti, kur dirbti, kaip rūpintis artimais, kaip gerbti tėvus, kaip kalbėti su vyru, kaip „prisikviesti artyn“ paauglius, kaip išsakyti jausmus, kaip kaupti energiją.
…belieka daryti veiksmus pačiai. Daryti kasdien – ir veiksmais, ir mintimis.
Kaip gera žinoti, kad aš esu savo gyvenimo ŠEIMININKĖ, nes žinau, ką ir kaip daryti, kur turi būti nukreiptas mano dėmesys ir energija.
Gera būti tame žinojime. Ir tas žinojimas bus be pabaigos – nuolat rūpinsiuosi savimi ir taip skleisiu šviesą sau ir aplink.
Nuostabus jausmas.
Ačiū, Salomėja.